Oro uosto naujienos- LTOU

Naujienos

Vilniaus oro uoste – naujas „Aspire“ verslo klubas: išskirtinis komfortas ir dar daugiau paslaugų keliautojams Vilniaus oro uoste lankytojus priima iš esmės atnaujinta ir išplėsta verslo poilsio erdvė „Aspire Lounge“. Tarptautinio tinklo valdomame verslo klube keleivių laukia ne tik funkcionalios poilsio bei darbo zonos, bet ir išskirtinė erdvė „Luxe by Aspire“, virtuvės šefų ruošiamas maistas bei unikalus interjeras, atspindintis Lietuvos gamtos ir dizaino paveldą. „Laukėme šio momento, kol galėsime pristatyti naująjį verslo klubą mūsų sostinės oro uoste. Bendradarbiavimas su profesionaliu operatoriumi leidžia užtikrinti tarptautinio lygio aukščiausią paslaugų standartą, kuris atitinka šiandienos keleivių lūkesčius. Džiaugiamės, kad keliautojai jau gali išbandyti šią modernią, patogią ir Lietuvos identitetą atspindinčią erdvę“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. „Džiaugiamės galėdami stiprinti „Aspire“ veiklą Baltijos šalyse – Vilniaus oro uoste atidarėme naują poilsio erdvę. Keliautojams vis labiau vertinant kokybiškas paslaugas oro uostuose, investuojame į vietas, kurios suteikia daugiau pasirinkimo ir lankstumo, tačiau kartu išlaiko aukštus „Aspire“ aptarnavimo standartus. Šis atidarymas patvirtina mūsų siekį plėsti tinklą drauge su patikimais oro uostų partneriais ir kurti svetingumo patirtis, kurios kelionę padaro patogesnę bei malonesnę“, – sako Dirkas Goovaerts, „Swissport“ generalinis direktorius žemyninės Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos ir Indijos regionams bei pasaulinio krovinių verslo vadovas. Pasak Davido Collyer, „Aspire Pre-Flight Hospitality“ vyresniojo viceprezidento, augant pasauliniam „Aspire“ tinklui, prioritetas nesikeičia: „Siekiame, kad laikas prieš skrydį keleiviams taptų išskirtine patirtimi. Tam deriname profesionalų aptarnavimą, apgalvotai įrengtas erdves ir dėmesį kiekvieno svečio patogumui. Naujosios „Aspire“ poilsio erdvės Vilniuje atidarymas atspindi mūsų įsipareigojimą kurti jaukią, komfortišką aplinką, kurioje keliautojai galėtų atsipalaiduoti, atgauti jėgas ir ramiai pasiruošti tolesnei kelionei.“ Lietuvos gamtos motyvai ir išpuoselėtas komfortas Atnaujinant „Aspire Lounge“ patalpas, ypatingas dėmesys skirtas interjero sprendimams, kurie atspindi Vilniaus, kaip Europos žaliosios sostinės, idėją. Estetiškas dekoratyvinių sienų apipavidalinimas, jaukus bei subtiliai pritaikytas apšvietimas kuria raminančią atmosferą, leidžiančią atitrūkti nuo šurmulio. Kartu pasirūpinta ir maisto asortimentu: erdvėje veikia virtuvė, kurioje šefai kasdien ruošia šviežius karštuosius ir šaltuosius patiekalus, apjungiančius regioninius bei tarptautinius skonius. Kavos mėgėjams siūloma išskirtinė, vietinėje „Kavos Broliai“ skrudykloje paruošta kava. Siekiant užtikrinti, kad erdvėje patogiai jaustųsi tiek verslo reikalais keliaujantys, tiek šeimos ar pavieniai keliautojai, „Aspire Lounge“ suskirstytas į atskiras funkcines zonas: Darbo ir verslo erdvės: įrengtas 7 vietų konferencijų stalas grupiniams susitikimams, individualios darbo vietos bei visiškai nuo garso izoliuotos telefoninių pokalbių kabinos privatiems skambučiams. Poilsio ir higienos zonos: erdvios sėdimos vietos, vėdinamas rūkymo kambarys, atskiri tualetai bei dušai, leidžiantys atsigaivinti prieš ilgą skrydį. Šeimos erdvė: įrengta vaikų žaidimų zona, užtikrinanti turiningą ir ramų mažiausiųjų laukimą. Technologijos ir pasiekiamumas: visoje erdvėje veikia nemokamas spartusis belaidis internetas („Wi-Fi“), įrengta daug įrenginių įkrovimo vietų, o į poilsio klubą galima patogiai patekti liftu. Išskirtinė prabanga – „Luxe by Aspire“ Ieškantiems dar aukštesnio lygio komforto ir intymios aplinkos, pristatoma atskira „Luxe by Aspire“ erdvė. Tai itin ramioje aplinkoje įrengta prabangos zona su giliais poilsio krėslais, kurioje svečiams siūlomi aukščiausios kokybės gėrimai bei specialiai paruoštas sezoninių patiekalų degustacinis meniu. Rezervacija ir patekimo sąlygos Naujojo verslo klubo paslaugomis gali pasinaudoti aviakompanijų verslo klasės keleiviai, lojalumo programų ir kortelių, tokių kaip „Priority Pass“ ar „DragonPass“, turėtojai, taip pat visi oro uosto lankytojai, įsigiję vienkartinį apsilankymą. Iš anksto rezervuoti vietą verslo klube arba sužinoti daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas galima čia. Apie „Aspire Lounges“ „Aspire“ yra vienas pirmaujančių pasaulinių oro uostų verslo klubų tinklų, priklausantis „Swissport“ grupei, aptarnaujantis milijonus keleivių per metus ir siūlantis aukščiausios kokybės poilsio bei darbo erdves didžiausiuose pasaulio oro uostuose.

2026 09 30 Daugiau

Naujienos

Dar vienas rekordinis mėnuo Lietuvos oro uostuose: keleivių skaičius rugpjūtį augo dešimtadaliu Lietuvos oro uostai (LTOU) rugpjūtį aptarnavo 777 tūkst. keleivių – tai didžiausias kada nors fiksuotas rugpjūčio mėnesio keleivių srautas šalies oro uostų tinkle. Palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, keleivių skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose augo beveik 10 proc. Po rekordinio liepos mėnesio, kuomet visi trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 756 tūkst. keleivių, rugpjūtį LTOU išlaikė augimo tempą. Rugpjūtį įvykdyta net 5,7 tūkst. Skrydžių – 7,3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį. „Rugpjūtis Lietuvos oro uostams tapo dar vienu istoriniu mėnesiu – jau aštuntą mėnesį iš eilės fiksuojame rekordinius keleivių srautus. Ypač svarbu tai, kad keleivių ir skrydžių augimą matome visuose trijuose šalies oro uostuose“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Didžiausias keleivių srautas rugpjūtį fiksuotas Vilniaus oro uoste – čia buvo aptarnauta beveik 570 tūkst. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste taip pat įvykdyta apie 4,2 tūkst. skrydžių – 8,7 proc. daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį Kauno oro uostas rugpjūtį aptarnavo beveik 163 tūkst. keleivių – 4,9 proc. daugiau nei prieš metus. Iš oro uosto pakilo daugiau kaip 1 tūkst. orlaivių – 0,7 proc. daugiau nei 2025 m. rugpjūtį. Palangos oro uoste buvo aptarnauti 44 tūkst. keleivių – 6,1 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Čia įvykdyti pusė šimto skrydžių, arba 10,3 proc. daugiau nei 2025 m. rugpjūtį. Rugpjūtį iš Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo rinktis iš 86 reguliariųjų krypčių: 54 jų buvo siūlomos iš Vilniaus oro uosto, 26 – iš Kauno, dar 6 – iš Palangos oro uosto. Augo ir krovinių vežimo apimtys. Rugpjūtį per Lietuvos oro uostus gabenta 9 proc. daugiau tonų krovinių nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Lietuvos oro uostai rugpjūtį išlaikė didžiausią rinkos dalį tarp Baltijos šalių oro uostų – ji siekė 41,6 proc.

2026 09 10 Daugiau

Naujienos

„Wizz Air“ pradeda skrydžius iš Vilniaus į Prahą Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ šiandien, rugsėjo 5 d., pradeda skrydžius nauju tiesioginiu maršrutu tarp Vilniaus ir Prahos. Naujuoju maršrutu bus skraidoma tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, o bilietų kainos prasideda nuo 14,99 Eur. Bilietus jau galima įsigyti oficialioje „Wizz Air“ interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje WIZZ. Naujuoju maršrutu bus skraidoma moderniais „Airbus A321neo“ orlaiviais. Ši kryptis dar labiau išplečia „Wizz Air“ maršrutų tinklą Lietuvoje ir suteikia keliautojams naują nebrangią tiesioginio susisiekimo galimybę su viena populiariausių Vidurio Europos krypčių. Čekijos sostinė Praha – viena populiariausių Europos miestų trumpoms išvykoms, garsėjanti išskirtine architektūra, turtinga istorija ir gyvybingu kultūriniu gyvenimu. Nuo žymiojo Karolio tilto ir Prahos pilies iki jaukių senamiesčio gatvelių bei aikščių – mieste dera istoriniai objektai, vietinė virtuvė ir šiuolaikinė kultūra, todėl Praha patraukli keliautojams ištisus metus. „Džiaugiamės šiandien pakilusiu pirmuoju mūsų skrydžiu tarp Vilniaus ir Prahos – tai dar viena patraukli kryptis augančiame „Wizz Air“ maršrutų tinkle Lietuvoje. Naujas tiesioginis susisiekimas suteikia mūsų keleiviams galimybę patogiai ir už prieinamą kainą atrasti vieną populiariausių Europos sostinių, o keliautojams iš Čekijos – lengviau pasiekti Lietuvą. Siūlydami 26 maršrutus į 19 šalių, toliau plečiame Lietuvos keleivių pasirinkimą ir stipriname savo ilgalaikį įsipareigojimą šiai rinkai“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. „Tiesioginis susisiekimas su Europos sostinėmis mums yra itin svarbus, o naujasis „Wizz Air“ maršrutas keleiviams suteiks dar vieną patogią galimybę keliauti tarp Vilniaus ir Prahos bei sustiprins susisiekimą su Vidurio Europa. Labai vertiname ilgalaikę partnerystę su „Wizz Air“ ir džiaugiamės, kad oro bendrovė toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje bei plečia iš Vilniaus siūlomų krypčių tinklą“, – sako Lietuvos oro uostų Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė. Vilniaus–Prahos maršruto startas sutampa su reikšminga „Wizz Air“ pajėgumų plėtra Lietuvoje. Šį vasaros sezoną oro bendrovė rinkai pasiūlė 1 mln. vietų – 72 proc. daugiau nei praėjusią vasarą. Bendras metinis „Wizz Air“ siūlomų vietų skaičius Lietuvos rinkoje pasiekė 1,7 mln. ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 61 proc. Nuo veiklos Lietuvoje pradžios 2005 m. „Wizz Air“ į šalį ir iš jos jau skraidino daugiau nei 14,2 mln. keleivių. Pradėjusi skrydžius maršrutu Vilnius–Praha, oro bendrovė Lietuvos keleiviams siūlo 26 maršrutus į 19 šalių ir toliau stiprina savo ilgalaikę poziciją šalies rinkoje.

2026 09 07 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų pirmojo pusmečio rezultatai: augo pajamos ir koreguota EBITDA, tęsiamos investicijos į infrastruktūrą Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvos oro uostai (LTOU), neaudituotais duomenimis, gavo beveik 37 mln. eurų pajamų – 9 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Bendrovės koreguota EBITDA[1] palyginti su pirmuoju 2025 m. pusmečiu, augo 5 proc. ir siekė 11,7 mln. eurų. Tokie finansiniai rezultatai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančiai įmonei leidžia toliau nuosekliai investuoti į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius visuose trijuose oro uostuose buvo aptarnauta 3,6 mln. keleivių – 9 proc. daugiau nei pernai. Skrydžių skaičius išaugo 5 proc. Svarbią dalį bendrovės augimo sudarė neaviacinės veiklos pajamos, kurios per pirmąjį pusmetį siekė beveik 14 mln. eurų ir buvo apie 13 proc. didesnės nei pernai. Neaviacinių pajamų augimą skatino plečiamos komercinės erdvės, nuomos, automobilių stovėjimo ir kitos keleiviams teikiamos paslaugos. „Nuoseklus keleivių ir skrydžių srautų augimas atsispindi ir finansiniuose rezultatuose, o augančios pajamos ir pelningumo rodikliai leidžia mums toliau investuoti į infrastruktūrą, geresnę keleivių patirtį ir ilgalaikį viso Lietuvos oro uostų tinklo konkurencingumą“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų generalinės direktorės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Per pirmąjį metų pusmetį LTOU į infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą investavo 17,5 mln. eurų – beveik 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tarp reikšmingiausių investicinių projektų – birželį Vilniaus oro uoste atidaryta naujoji „VNO Plaza“ – daugiau kaip 3 tūkst. kv. metrų ploto komercinė erdvė su prekybos ir maitinimo paslaugomis kurios centru tapo didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse. Projektas ne tik gerina keleivių patirtį bei padeda efektyviau valdyti srautus, bet ir prisideda prie ženklaus neaviacinių pajamų augimo. Taip pat tęsiama Vilniaus oro uosto senųjų išvykimo terminalų rekonstrukcija, o kartu su tarptautine architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ įgyvendinamas būsimo atvykimo terminalo projektas. Pirmąjį pusmetį taip pat pradėti gaminti 12 elektrinių autobusų, kurie bus naudojami keleivių pervežimui oro uosto teritorijoje, o jų eksploatacijos pradžia planuojama šių metų rudenį. Projektas prisidės prie tvaresnės ir aplinkai draugiškesnės oro uosto veiklos. Kauno oro uoste per pirmąjį šių metų pusmetį baigta įrengti daugiau kaip 900 vietų automobilių daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat tęsiami terminalų, technologinių sistemų ir specialaus transporto atnaujinimo projektai. Siekiant gerinti keleivių patirtį, šiais metais buvo atnaujinta ir Lietuvos oro uostų interneto svetainė, kurioje įdiegtas naujas interaktyvus krypčių žemėlapis, padedantis greitai bei aiškiai suplanuoti būsimus maršrutus.

2026 09 03 Daugiau

Naujienos

Kauno oro uoste – nauja daugiaaukštė automobilių aikštelė Kauno oro uoste atidaryta nauja daugiau kaip 900 vietų daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje keleiviai galės ne tik palikti savo transporto priemones, bet ir pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į orlaivių kilimo ir nusileidimo taką. Bendras naujosios aikštelės plotas 25 tūkst. kv. metrų. Joje įrengta 912 automobilių stovėjimo vietų, iš kurių 96 skirtos žmonių su individualiais poreikiais transportui. Taip pat įrengta 10 vietų elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis, dar 10 vietų numatyta įrengti ateityje. Atidarius naują aikštelę, bendras automobilių stovėjimo vietų skaičius oro uosto prieigose išaugo iki 2445 – maždaug 60 proc. Vienas naujojo objekto akcentų – iš viršutinio aikštelės aukšto atsiverianti panorama į lėktuvų kilimo ir nusileidimo taką. Tai pirmoji tokia infrastruktūrinė erdvė Kauno oro uoste, suteikianti galimybę keleiviams, juos lydintiems asmenims bei aviacijos entuziastams stebėti kylančius ir besileidžiančius orlaivius. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Kauno oro uostas aptarnavo 974 tūkst. keleivių – beveik 6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šiuo metu iš Kauno keleiviams siūlomos 26 skrydžių kryptys. „Kauno oro uostas šiandien yra svarbus viso regiono susisiekimo objektas, kuriame sparčiai auga tiek keleivių srautai, tiek skrydžių skaičius, todėl turime auginti ir infrastruktūrą. Naujoji aikštelė ne tik padeda spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimą ir suteikia daugiau patogumo keleiviams, bet ir atliepia oro uoste veikiančių orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonių bei partnerių personalo poreikius“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Lietuvos oro uostų investicijos į naujosios aikštelės infrastruktūrą siekė 10 mln. Eurų. Statybos darbai buvo atliekami kartu su įmone „KRS“, o naujosios aikštelės operatorius – bendrovė „Stova“, valdanti prekės ženklą „Unipark“. Su šia įmone pasirašyta septynerių metų trukmės sutartis. Naujoje aikštelėje veikia skaitmenizuota valstybinio numerio automatinio atpažinimo sistema, kuri nuskaito transporto priemonės numerį įvažiuojant ir išvažiuojant. Keleiviams užtikrintas itin paprastas atsiskaitymas – jie gali mokėti savitarnos kasose, mobiliojoje programėlėje arba iš anksto rezervuodami stovėjimo vietą internetu. Aikštelėje pritaikyti šiuolaikiški ir ilgaamžiai infrastruktūros sprendimai: įrengta tarpaukštinė hidroizoliacija, nerūdijančio plieno deformacinių siūlių profiliai, o pakilimo ir nusileidimo rampos suformuotos „S“ trajektorija, kad judėti automobiliais tarp aukštų būtų patogu ir paprasta. Parkavimo vietų ir eismo žymėjimui pasirinkti epoksidiniai dažai, užtikrinantys didesnį dangos ilgaamžiškumą.

2026 08 27 Daugiau

Naujienos

Lietuvos susisiekimo oru pagrindas – jungtys su svarbiausiais Europos centrais Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti 23 Europos valstybių sostines, tarp jų – svarbiausius aviacijos ir ekonomikos centrus. Iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų į sostines visus metus vykdoma apie 300 skrydžių per savaitę, į dalį pagrindinių Europos aviacijos mazgų, tokių kaip Frankfurtas, Kopenhaga, Varšuva ar Amsterdamas, skrendama kelis kartus per dieną. „Vystydami skrydžių tinklą siekiame atliepti tiek laisvalaikio keleivių, tiek verslo poreikius, todėl mums svarbu ir krypčių įvairovė ir skrydžių dažnis bei patogus jų laikas. Ypatingą reikšmę turi tiesioginis susisiekimas su pagrindiniais Europos ekonomikos centrais ir didžiaisiais jungiamaisiais oro uostais – jie svarbūs tiek kaip galutiniai kelionės taškai, tiek kaip vartai į platesnį pasaulinį maršrutų tinklą“, – sako Lietuvos oro uostų Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė. Pažymėtina, jog Lietuvos oro uostų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net trys ketvirtadaliai apklaustųjų Lietuvos oro transporto susisiekimo kokybę įvertino 8–10 balų dešimties balų skalėje, o vienas pagrindinių kokybiško susisiekimo kriterijų gyventojams – tiesioginis svarbiausių Europos centrų pasiekiamumas. Vertindami, kas labiausiai siejasi su susisiekimo oru kokybe, 37 proc. apklaustųjų nurodė galimybę tiesioginiu reisu pasiekti pagrindinius Europos aviacijos mazgus, 32 proc. – lengvai pasiekti svarbiausius Europos ekonominius centrus, o 23 proc. – skrydžių krypčių įvairovę. Šiuo metu, skrydžius iš Lietuvos oro uostų į Europos sostines vykdo 16 skirtingų oro vežėjų. Į intensyviausiai aptarnaujamas kryptis skrydžiai vykdomi kasdien ar net po kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kopenhagą skraidoma 3–4 kartus per dieną, į Varšuvą – 5 kartus per dieną. Verslo keleiviams svarbus ir patogus skrydžių į pagrindinius Europos ekonomikos centrus tvarkaraštis, leidžiantis lanksčiai planuoti išvykimo ir grįžimo laiką. Dalis skrydžių vykdomi ryte ir vakare, todėl, pavyzdžiui, į Frankfurtą, Stokholmą, Kopenhagą, Varšuvą ar Helsinkį vykstantys keleiviai gali planuoti ir trumpas, vienos dienos verslo keliones. Tokių kelionių paklausa auga – pernai verslo kelionių iš Lietuvos oro uostų buvo 11 proc. daugiau. Apie tyrimą 2026 m. Lietuvos oro uostų įvaizdžio visuomenės akyse tyrimą atliko UAB „Norstat LT“. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1001 18–64 metų Lietuvos gyventojas. Duomenys rinkti 2026 m. birželio 5–16 dienomis.

2026 08 24 Daugiau

Naujienos

Septyni mėnesiai iš eilės – septyni rekordai Lietuvos oro uostuose Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad liepos mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bendrai aptarnavo beveik 756 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą. Birželį aptarnavęs beveik 742 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas liepą toliau išlaikė rekordines augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 10 proc. daugiau keleivių, lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmus 7 mėn. yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu – lyginant šiuos laikotarpius, keleivių išaugo 9 proc. Kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol Lietuvos oro uostams atnešė naujus visų laikų rekordus. Didžiausią keleivių srauto augimą liepą pasiekė Vilniaus oro uostas – 11,6 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 550 tūkst. keleivių. Kauno oro uostas liepą aptarnavo beveik 161 tūkst. keleivių – 4,3 proc. daugiau, o Palangos oro uostas – 45 tūkst., arba 7,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys Lietuvos oro uostai liepą ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordinius praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Liepos mėnesį keleiviams iš viso buvo siūlomos 86 skrydžių kryptys: iš Vilniaus oro uosto – 54, Kauno – 26, o Palangos – 6. „Tai, kad kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol tampa rekordiniu, rodo ne atsitiktinį šuolį, o nuoseklią augimo tendenciją. Mūsų tikslas – kartu su partneriais užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų vis daugiau patogių kelionių galimybių, o šalies pasiekiamumas tarptautiniu mastu ir toliau stiprėtų“, – teigia laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų liepą buvo 8,3 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų liepą LTOU aptarnavo beveik 5,7 tūkst. skrydžių, daugiausiai jų – virš 4 tūkst. – Vilniaus oro uoste. Aptarnautų skrydžių skaičius liepą augo visuose trijuose oro uostuose, ženkliausias augimas (9,2 proc.) užfiksuotas Vilniaus oro uoste.

2026 08 10 Daugiau

Naujienos

4 iš 5 gyventojų pripažįsta, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė auga Strateginiai Lietuvos oro uostų pokyčiai prisideda prie geresnės keliautojų patirties – tai atsispindi naujausiame visuomenės nuomonės tyrime. Net 82 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, jog oro transporto susisiekimo kokybė Lietuvoje pastaraisiais metais pagerėjo. Tokį gyventojų požiūrį atspindi ir augantis keleivių srautas – pastaraisiais metais Lietuvos oro uostai fiksuoja rekordinius rezultatus. „Visuomenės pasitikėjimas rodo, kad žmonės mato realius pokyčius. Oro uostų plėtra šiandien reiškia ne tik naujus infrastruktūros objektus – ji lemia geresnį Lietuvos pasiekiamumą, daugiau galimybių keliauti ir palankias sąlygas šalies ekonomikai augti. Tokį rezultatą kuria nuoseklus darbas – partnerystės su oro bendrovėmis, investicijos į infrastruktūrą ir tvaraus verslo modelio vystymas“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Gyventojai palaiko tolesnę oro uostų plėtrą Rekordinis 7,16 mln. keleivių skaičius per metus liudija oro transporto svarbą Lietuvai. Šį augimą seka ir visuomenės nuomonė: tyrimai rodo ryškų gyventojų pritarimą infrastruktūros investicijoms Vilniaus bei Kauno oro uostuose. Vertindami teiginį, kad būtina plėsti ir modernizuoti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, 52 proc. respondentų skyrė aukščiausius – 8–10 balų – įvertinimus, o beveik du trečdaliai (64 proc.) skyrė 7 ir daugiau balų. Kauno oro uosto plėtrai visuomenės palaikymas dar didesnis – 57 proc. apklaustųjų skyrė 8–10 balų, o 68 proc. – 7 ir daugiau balų. Be to, net 31 proc. respondentų Kauno oro uosto modernizavimą įvertino aukščiausiu – 10 balų – įvertinimu. „Šie rezultatai rodo, kad visuomenė oro uostų plėtrą vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Išplėsti oro uostų terminalai leidžia didinti pajėgumus ir taip plėsti tiesioginių skrydžių tinklą, gerinti keleivių patirtį bei efektyviai didinti neaviacines pajamas. Tai svarbu ne tik keliautojams – išvystytas susisiekimo oru tinklas didina šalies patrauklumą investicijoms, verslui ir turizmui“, – teigia G. Norvilaitė-Tautevičė. Apie tyrimą Gyventojų apklausą 2026 metų birželį atliko bendrovė „Norstat LT". Iš viso apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų (18–64 m. interneto vartotojų), atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.

2026 07 23 Daugiau

Naujienos

Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Lietuvos oro uostai stiprina pasirengimą krizėms: savanoriai mokysis veikti oro uostuose Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ir AB Lietuvos oro uostai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti didelių incidentų, ekstremaliųjų situacijų, masinių nelaimių ar galimo karinio konflikto metu. Susitarimas leis LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriams iš anksto pažinti ir suprasti oro uostų infrastruktūrą, veiklos procesus ir pasirengti sklandžiai teikti pagalbą paveiktiems žmonėms. Pagal poreikį LRK savanoriai galės būti pasitelkiami Vilniaus, Kauno, o pagal galimybes – ir Palangos oro uostuose. Sutartis leis iš anksto suderinti savanorių aktyvavimo mechanizmą, patekimo į oro uostų teritoriją procedūras, veikimo tvarką, taip pat organizuoti bendras pratybas ir mokymus. Prireikus LRK savanoriai galės papildyti oro uostų operacinius pajėgumus humanitarinės pagalbos srityje: teikti pirmąją pagalbą ir pirmąją psichologinę pagalbą, padėti registruoti bei informuoti paveiktus asmenis, valdyti žmonių srautus, pasirūpinti pažeidžiamais keleiviais, organizuoti humanitarinę pagalbą ir vykdyti šeimos ryšių atkūrimo veiklas. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, šios partnerystės pamatas yra Raudonojo Kryžiaus, kaip pagalbininko valstybei krizių metu, rolės išpildymas: mūsų savanoriai iš anksto mokysis veikti savo specifiką turinčioje oro uostų aplinkoje, kad prireikus galėtų greitai mobilizuotis ir sustiprinti šios institucijos pajėgumus. „Krizės metu savanoriai turi ateiti ne į nepažįstamą aplinką, o ten, kur jau aiškiai supranta procesus, saugumo taisykles ir savo funkcijas. Oro uostuose krizė labai greitai gali paveikti didelius žmonių srautus, todėl čia nėra vietos blaškymuisi. Ši partnerystė stiprina ir savanorystės tradiciją Lietuvoje, nes rodo, kad tinkamai parengti ir į bendrą veikimo sistemą įtraukti savanoriai tampa realia ir būtina atrama valstybei masinių krizių metu“, – sako I. Damulienė. Anot Lietuvos oro uostų saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktoriaus Vido Kšano, didelių incidentų, ilgalaikių skrydžių ar oro uostų veiklos sutrikimų metu greitai išauga pagalbos žmonėms poreikis: keleiviams reikia aiškios informacijos, pažeidžiamiems asmenims – papildomo dėmesio, šeimoms ir artimiesiems – ryšio ir koordinavimo. „Tokiose situacijose svarbu turėti iš anksto pasirengusį partnerį, kuris supranta oro uosto aplinką ir gali greitai įsitraukti į pagalbą žmonėms. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi padės kokybiškai pasirengti sudėtingiems scenarijams, sustiprinti oro uostų operacinius pajėgumus ir geriau valdyti humanitarinius krizių padarinius“, – sako V. Kšanas. Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus kryptingai stiprina tiek organizacijos pasirengimą užtikrinti pagalbininko valstybei funkciją ekstremaliųjų situacijų, krizių ir galimo karo atveju, tiek visuomenės atsparumą geriau veikti nelaimių metu.

2026 07 16 Daugiau

Naujienlaiškis

Aktualios naujienos