Praleisti į turinį
LTOU

Naujienlaiškis

Aktualios naujienos

  1. Naujienos
Lietuvos oro uostų žiemos tvarkaraštyje – nauja kryptis, daugiau sostinių ir dažnesni skrydžiai Žiemos savaitgalis Prahoje, slidinėjimo atostogos Prancūzijos Alpėse ar kelionė į saulėtąją Tenerifę – spalio 25 d. Lietuvos oro uostuose prasidėsiantis aviacijos žiemos sezonas atvers įvairių kelionių galimybių. 2026–2027 metų žiemos tvarkaraštyje keleivių lauks nauja kryptis į Ženevą, sugrįžtantys sezoniniai skrydžiai ir daugiau tiesioginių skrydžių į Europos sostines.     Artėjantį sezoną iš Vilniaus oro uosto bus siūlomos 48 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 15, o iš Palangos – 6. Bendras reguliarių ir užsakomųjų skrydžių krypčių skaičius sieks 77.    „Kartais iš pavienių oro bendrovių sprendimų skubama daryti išvadas apie visą Lietuvos oro susisiekimą. Tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą. Lietuvos vartai į pasaulį tampa vis atviresni. Šį žiemos sezoną iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama jau 20 Europos sostinių bei skrydžiai dažnės į dalį pagrindinių Europos aviacijos centrų. Mūsų tikslas, kad žmonės galėtų saugiai ir patogiai keliauti, verslas lengviau pasiektų tarptautinius partnerius, o Lietuva būtų vis geriau pasiekiama iš užsienio“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.      „Šį žiemos sezoną pasitinkame su keleiviams svarbiomis naujienomis – nuo naujos Ženevos krypties iki platesnio tiesiogiai pasiekiamų Europos sostinių pasirinkimo, įskaitant ir startavusius “Wizz Air” skrydžius į Berlyną. Be to, palyginti su praėjusia žiema, skrydžiai dažnės penkiolikoje maršrutų. Tai reiškia daugiau galimybių patogiau planuotis keliones – nesvarbu, ar planuojama trumpa verslo kelionė, ar savaitgalio išvyka į vieną Europos miestų“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.    Skrydžių dažnis augs iš Vilniaus oro uosto. Palyginti su praėjusia žiema, į Varšuvą ir Helsinkį per savaitę vidutiniškai prisidės keturi papildomi skrydžiai, į Kopenhagą, Frankfurtą, Stokholmą ir Briuselį – po vieną. Daugiau skrydžių numatoma ir iš Kauno – į Edinburgą prisidės du, o į Londoną, Liverpulį, Alikantę ir Stokholmą – po vieną papildomą skrydį per savaitę. Iš Palangos taip pat dažnės skrydžiai į Kopenhagą.    Į Alpes – per naująją Ženevos kryptį    Žiemos sezono naujiena aktyvaus poilsio mėgėjams –  daugiau galimybių keliauti į slidinėjimo kurortus Alpėse. Nuo 2027 metų sausio 2 dienos startuoja tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Ženevą. Šveicarijos miestas, gerai žinomas kaip tarptautinės diplomatijos ir verslo centras, kasmet sutraukia keliautojus dėl savo patogaus susisiekimo su populiariais Prancūzijos ir Šveicarijos slidinėjimo centrais, tarp jų – garsųjį Šamoni (Chamonix) kurortą Monblano papėdėje. Nauji skrydžiai bus vykdomi 1 kartų per savaitę iki pat slidinėjimo sezono pabaigos – kovo mėnesio galo.     Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš „Wizz Air“ skrydžiai į Grenoblį, įsikūrusį Prancūzijos Alpių prieigose. Keleiviams ir toliau išliks galimybė tiesiogiai pasiekti Italijos Turiną, Šveicarijos Ciurichą ir Vokietijos Miuncheną.     Žiemos atostogų žemėlapyje – sugrįžtantys skrydžiai į Tenerifę ir Šarm aš Šeichą    Kol vieni žiemą renkasi snieguotus kalnus, kiti ieško galimybės bent trumpam sugrįžti į vasarą. Tokiems kelionių planams Lietuvos oro uostų žiemos tvarkaraštyje išliks pietų Europos ir tolimesnių šiltųjų kraštų kryptys.    Iš Vilniaus reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti Barseloną, Malagą, Maltą, Larnaką bei Dubajų. Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš ir reguliarūs skrydžiai į Tenerifę – didžiausią Kanarų salą, išsiskiriančią švelniu klimatu ir vulkaninės kilmės kraštovaizdžiais. Keleiviai iš Kauno galės rinktis tiesioginius skrydžius į tris pietų Europos kryptis – Ispanijos Alikantę ir Malagą bei Kipro Pafosą.    Atostogų krypčių pasiūlą papildys specialūs užsakomieji skrydžiai. Iš Vilniaus jie numatyti į Turkijos kurortą Antaliją, Ispanijos Tenerifę bei Egipto Hurgadą ir Šarm aš Šeichą. Pažymėtina, kad šią žiemą užsakomieji skrydžiai į keleivių pamėgtą kurortą Šarm aš Šeichą bus vykdomi iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Tai ypač aktualu keliaujantiems iš Kauno – ši atostogų kryptis sugrįžta į Kauno oro uosto tvarkaraštį po sėkmingo praėjusios žiemos sezono.    Daugiau Europos sostinių – ir trumpoms išvykoms, ir tolimesnėms kelionėms    Šį sezoną iš Vilniaus bus galima tiesiogiai pasiekti net 20 Europos sostinių, palyginti su 18 praėjusį žiemos sezoną. Praėjusią vasarą Vilniaus oro uosto skrydžių žemėlapį papildžiusios Europos sostinės – Praha ir Reikjavikas –  išliks ir žiemos tvarkaraštyje.     Praha – patraukli kryptis trumpoms žiemos išvykoms, traukianti keliautojus savo istoriniu senamiesčiu, o artėjant Kalėdoms – tradicinėmis mugėmis. Tuo metu tiesioginiai skrydžiai į Reikjaviką atveria galimybę pasiekti Islandiją, kai galima išvysti šiaurės pašvaistę.  Specialiai gruodžio laikotarpiu skrydžiai į Reikjaviką vyks dažniau –  3 kartus per savaitę –  todėl susiplanuoti greitą pabėgimą į sniego ir vulkanų kraštą taps kur kas paprasčiau.     Žiemos tvarkaraštyje taip pat bus tęsiami vasarą pradėti vykdyti „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Gdanską, o kalėdiniu laikotarpiu „Norwegian“ vykdys skrydžius iš Palangos į Bergeną. Pastaroji jungtis ypač aktuali šventiniu laikotarpiu tarp Lietuvos ir Vakarų Norvegijos keliaujantiems gyventojams.    Ne mažiau svarbios išlieka jungtys su didžiaisiais Europos aviacijos centrais. Tiesioginiai skrydžiai į Amsterdamą, Frankfurtą, Helsinkį, Kopenhagą, Varšuvą, Vieną ir Ciurichą suteikia keleiviams galimybę ne tik pasiekti šiuos miestus, bet ir patogiai tęsti keliones į daugelį Europos bei kitų pasaulio regionų krypčių. Bendrai susisiekimas su Europos sostinėmis gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus – 8 proc.     2026–2027 metų aviacijos žiemos sezonas tęsis iki 2027 m. kovo 27 d. Interaktyvus skrydžių krypčių žemėlapis ir informacija apie skrydžius skelbiami Lietuvos oro uostų interneto svetainėje.   
  1. Naujienos
Lietuvos oro uostai skelbia generalinės (-io) direktorės (-iaus) atranką Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia konkursą bendrovės generalinės (-io) direktorės (-iaus) pareigoms užimti.   Pagrindiniai būsimam vadovui keliami tikslai – stiprinti Lietuvos oro susisiekimą, plėsti šalies ekonomikai svarbių skrydžių krypčių tinklą ir užtikrinti efektyvią oro uostų veiklą. Taip pat didelis dėmesys ir toliau bus skiriamas saugios ir tvarios infrastruktūros plėtrai, aukštai keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybei bei veiklos modernizavimui, diegiant inovatyvius ir skaitmeninius sprendimus.   Kandidatai dokumentus dalyvauti konkurse kviečiami pateikti iki šių metų lapkričio 16 dienos imtinai. Daugiau informacijos apie keliamus reikalavimus ir konkurso sąlygas skelbiama čia.    Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Bendrovė koordinuoja oro uostų veiklą, vysto jų infrastruktūrą ir paslaugas keleiviams bei verslo partneriams. Bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.  
  1. Naujienos
Lietuvos oro uostai kelia tvarumo kartelę – visų trijų oro uostų pasiekimai įvertinti tarptautiniu lygiu Visi trys Lietuvos oro uostai pasiekė 3-iąjį tarptautinės „Airport Carbon Accreditation“ (ACA) programos lygį. Vilnius šį lygį atnaujino, o Kauno ir Palangos oro uostai po ketverių metų pakilo iš 2-ojo į 3-iąjį ir prisijungė prie tokių didžiųjų Europos oro uostų kaip Frankfurtas ir Oslas. Šis lygis pasaulio oro uostams suteikiamas ne tik už savo veiklos poveikio aplinkai valdymą, bet ir įsipareigojimą mažinti partnerių emisijas.   Per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvos oro uostai savo CO₂ emisijas sumažino daugiau kaip 50 proc. Vienas ryškiausių pokyčių – elektros energija. Perėjus prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir plečiant nuosavą saulės energijos gamybą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, su elektros vartojimu siejamos emisijos sumažintos iki nulio. Anksčiau jos sudarė daugiau kaip 30 proc. visų bendrovės emisijų.   Pokyčiai vyksta ir kitose srityse. Kauno ir Palangos oro uostuose plečiamas šilumos siurblių naudojimas, taip mažinant gamtinių dujų poreikį šildymui. O sunkiajai technikai, kurios kol kas nėra galimybių elektrifikuoti, naudojamas be naftos gaminamas tvaresnis dyzelinas. Šios ir kitos priemonės svariai prisidėjo prie Kauno bei Palangos oro uostų pažangos siekiant 3-iojo ACA lygio.   „Rezultatą kuria daugybė nuoseklių sprendimų visoje bendrovėje. Mums svarbu, kad vienodas veiklos standartas galiotų visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – taip pasiteisinusias praktikas galime pritaikyti plačiau ir sistemingai mažinti poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos oro uostų Tvarios aviacijos projektų vadovas Modestas Alekna.   Kitas etapas – platesnis partnerių įtraukimas   ACA programa yra specialiai oro uostams skirta tarptautinė anglies emisijų valdymo sistema, turinti septynis lygius. Ji vertina, kaip oro uostai apskaičiuoja, valdo ir mažina su savo veikla susijusias emisijas. Trečiasis ACA programos lygis šią atsakomybę išplečia – vertinamos ir oro uoste veikiančių partnerių emisijos, o partneriai įtraukiami į jų mažinimo procesą.   „Oro uostas neveikia vakuume. Reikšminga dalis poveikio aplinkai susidaro ten, kur susitinka oro uosto operatorius, oro bendrovės, antžeminio aptarnavimo įmonės, transporto, nuomos ir kiti paslaugų teikėjai. Praktikoje tai reiškia bendradarbiavimą su visoje oro uosto ekosistemoje veikiančiais partneriais, kartu ieškant būdų mažinti emisijas per infrastruktūros sprendimus, bendrus projektus ir kitas priemones“, – sako M. Alekna.   Lietuvos oro uostų atstovas dalinasi ir konkrečiu tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Vilniaus oro uoste įsigyti elektriniai orlaivių antžeminio maitinimo įrenginiai, pakeičiantys dyzelinius generatorius. Jie leidžia mažinti dyzelino vartojimą ir su juo susijusias emisijas orlaivių stovėjimo metu. Analogišką sprendimą planuojama įgyvendinti ir Kauno oro uoste.    Tvarumo sprendimai didina efektyvumą   M. Alekna pažymi, jog elektrifikacija duoda ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą – mažėja iškastinio kuro poreikis ir su juo susijusios sąnaudos. Taip pat oro uostų tvarumo rodikliais domisi finansavimo institucijos, oro linijos ir kiti partneriai, todėl emisijų mažinimas tampa ir ilgalaikio konkurencingumo klausimu.   Lietuvos oro uostai savo „Net Zero“ strategijoje yra išsikėlę tikslą iki 2030 m. pasiekti organizacijos neutralumą klimatui, o iki 2040 m. – nulines CO2 emisijas oro uostų kontroliuojamose operacijose. Šių tikslų siekiama nuosekliai didinant pastatų ir infrastruktūros efektyvumą, elektrifikuojant transportą, įrangą ir šildymą, naudojant tvaresnį kurą bei ieškant kitų sprendimų, kurie padėtų mažinti kasdienės veiklos poveikį ir į šį procesą įtraukti partnerius.
  1. Naujienos
Lietuvos oro uostų valdybos pirmininke išrinkta Julija Abromavičienė Pirmajame naujosios kadencijos valdybos posėdyje AB Lietuvos oro uostai valdybos pirmininke išrinkta Julija Abromavičienė.   “Lietuvos oro uostų laukia svarbūs darbai – nuo infrastruktūros plėtros ir šalies pasiekiamumo stiprinimo iki saugumo stiprinimo ir tolesnio paslaugų kokybės gerinimo. Valdybos dėmesį telksime į nuoseklų strateginių tikslų įgyvendinimą, atsakingą investicijų valdymą ir skaidrią valdyseną. Ne mažiau svarbu kurti organizaciją, kurioje žmonės jaučiasi vertinami ir turi galimybių augti. Tikiu, kad būtent šių prioritetų dermė leis stiprinti Lietuvos oro uostų konkurencingumą ir kurti ilgalaikę vertę keleiviams, verslui bei valstybei", –  sako, LTOU valdybos pirmininkė Julija Abromavičienė.   J. Abromavičienė turi daugiau kaip 20 metų patirties strateginio valdymo, organizacijų vystymo ir infrastruktūros projektų valdymo srityse. Šiuo metu ji taip pat vadovauja AB „Kelių priežiūra“ ir UAB „Civinity Engineering“ valdyboms.    J. Abromavičienė yra įgijusi statybos inžinerijos išsilavinimą Kauno technologijos universitete. Vadybos ir strateginio valdymo žinias ji gilino ISM vadovų magistrantūros studijose, taip pat yra įgijusi tarptautinį Baltijos šalių bendrovių valdysenos instituto (BICG) valdybos nario sertifikatą. LTOU valdyboje ji bus atsakinga už projektų valdymo sritį.   LTOU valdyboje dirba nepriklausomas valdybos narys Mantas Šukevičius, kuris taip pat deleguotas į Audito ir rizikų komitetą, Susisiekimo ministerijos Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė bei ministerijos Parengties ir krizių valdymo grupės vadovas Rimantas Šikas.   Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Bendrovė koordinuoja oro uostų veiklą, vysto jų infrastruktūrą ir paslaugas keleiviams bei verslo partneriams. Bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija
  1. Naujienos
Lietuvos oro uostai: po rekordinės vasaros keleivių ir krovinių srautai augo ir rugsėjį Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad rugsėjį aptarnavo daugiau nei 711 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augo ir per oro uostų tinklą gabentų krovinių apimtys – jos, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo 18 proc. ir pasiekė beveik 2 tūkst. tonų.   „Šiemet fiksavome rekordinį vasaros laikotarpį – per tris vasaros mėnesius aptarnavome beveik 2,3 mln. keleivių ir daugiau nei 17 tūkst. skrydžių. Nors vasaros kelionių pikas jau baigėsi, rugsėjo rezultatai rodo, kad keleivių ir krovinių srautai išliko aukšti ir toliau augo“, – teigia laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.     Populiariausia rugsėjo kryptis – Kopenhaga   Didžiausias keleivių srauto augimas rugsėjį fiksuotas Vilniaus oro uoste. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, keleivių skaičius čia augo 8 proc. ir siekė 530 tūkst. Kauno oro uoste aptarnauta beveik 145 tūkst. keleivių, Palangos oro uoste – 36 tūkst.   Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose rugsėjį įvykdyta 5,6 tūkst. skrydžių. Trys populiariausios reguliarios mėnesio kryptys pagal keleivių skaičių buvo: Kopenhaga, Londonas, Varšuva.   Sparčiai augo krovinių srautai   Rugsėjį išsiskyrė ir krovinių gabenimo augimas. Per Lietuvos oro uostus transportuota beveik 2 tūkst. tonų krovinių – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jų apimtys siekė 1,65 tūkst. tonų. Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat rodo nuoseklų augimą: palyginti su 2019 m., kai rugsėjį transportuota 1,53 tūkst. tonų krovinių, šiemet jų apimtys buvo 27 proc. didesnės.   G. Norvilaitė-Tautevičė pažymi, kad augantys krovinių srautai rodo didėjantį Lietuvos oro uostų infrastruktūros patrauklumą tarptautinei logistikai ir verslui, kuriam itin svarbus greitas bei patikimas prekių pristatymas.
  1. Naujienos
LTOU nuosekliai stiprina kritinės infrastruktūros saugumą  Lietuvos oro uostai (LTOU), valdantys strateginės reikšmės infrastruktūrą, nuosekliai stiprina Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų saugumą, investuodami į tris pagrindines sritis – keleivių ir bagažo patikrą, fizinį infrastruktūros saugumą ir kibernetinį atsparumą.    Nuo 2022 m. į fizinės infrastruktūros saugumo stiprinimą LTOU jau investavo daugiau kaip 8 mln. Eurų: visuose trijuose Lietuvos oro uostuose modernizuotos perimetro apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, sustiprinta patekimo į riboto patekimo zonas kontrolė, įdiegtos bazinės bepiločių orlaivių nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistemos.     Kitas etapas – atskirų technologinių sprendimų sujungimas – diegiama centralizuota oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platforma, kurią planuojama baigti iki 2027 m. vidurio. Ji leis vienoje aplinkoje stebėti skirtingas sistemas, anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus. Kitąmet taip pat numatyta įdiegti ir pažangią trijų sluoksnių bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų detekcijos sistemą.    „Strateginės reikšmės infrastruktūros saugumas turi būti užtikrinamas kompleksiškai – nuo oro uostų teritorijos perimetro ir patekimo į riboto patekimo zonas kontrolės iki bepiločių orlaivių aptikimo, centralizuotos stebėsenos ir kibernetinio saugumo. Todėl nuosekliai jungiame atskirus technologinius sprendimus į bendrą saugumo sistemą, leidžiančią kuo anksčiau pastebėti galimas grėsmes, jas įvertinti ir operatyviai reaguoti“, – sako Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas, pažymėdamas, jog kitas žingsnis – trijų sluoksnių detekcijos sistemos diegimas, kuris leis aptikti ir identifikuoti aplink oro uostą esančioje oro erdvėje skraidančius objektus, galinčius turėti įtakos saugiam ir sklandžiam oro eismui.    Fizinės infrastruktūros saugumas neatsiejamas ir nuo kibernetinio atsparumo. Oro uostų veikloje naudojant vis daugiau tarpusavyje susietų technologinių sistemų, jų patikimumas ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms yra svarbi bendro oro uostų saugumo dalis. Nuo 2023 m. LTOU į kibernetinio saugumo priemones investavo daugiau kaip 1 mln. eurų.    Investicijos skirtos daugiasluoksniam kibernetiniam saugumui stiprinti – tinklų segmentavimui, centralizuotai saugumo įvykių stebėsenai ir reagavimui, taip pat nuolatiniam sistemų pažeidžiamumų nustatymui ir valdymui. Šios priemonės padeda geriau užtikrinti kritinių sistemų saugumą, identifikuoti kibernetines grėsmes ir operatyviai reaguoti į incidentus, taip didinant sistemų atsparumą ir užtikrinant nepertraukiamą oro uostų veiklą.    Keleivių ir bagažo patikra – dar viena kryptis, kurioje LTOU nuosekliai stiprina saugumą, kartu ruošdamiesi augantiems keleivių srautams. Į patikros technologijų atnaujinimą dar 2024 – 2025 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo investuota 13,4 mln. eurų – atnaujinti rankinio, registruoto ir nestandartinio bagažo patikros įrenginiai, įdiegtos pažangios sprogmenų aptikimo technologijos. Šie technologiniai sprendimai leidžia greičiau aptikti ir tiksliau įvertinti galimas grėsmes bei operatyviai į jas reaguoti, o didesni patikros pajėgumai – išlaikyti aukštą saugumo lygį augant keleivių srautams ir užtikrinti sklandų patikros procesą.    Svarbi oro uostų saugumo dalis – glaudus bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis ir algoritmais suderintais veikimas. LTOU kartu su Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, ir kitais partneriais periodiškai tikrina parengtį, reagavimo greitį ir veiksmų koordinavimą organizuodami pratybas. Galimiems incidentams numatomi reagavimo algoritmai, kad skirtingos tarnybos galėtų operatyviai keistis informacija ir veikti koordinuotai.
  1. Naujienos
Vilniaus oro uoste – naujas „Aspire“ verslo klubas: išskirtinis komfortas ir dar daugiau paslaugų keliautojams Vilniaus oro uoste lankytojus priima iš esmės atnaujinta ir išplėsta verslo poilsio erdvė „Aspire Lounge“. Tarptautinio tinklo valdomame verslo klube keleivių laukia ne tik funkcionalios poilsio bei darbo zonos, bet ir išskirtinė erdvė „Luxe by Aspire“, virtuvės šefų ruošiamas maistas bei unikalus interjeras, atspindintis Lietuvos gamtos ir dizaino paveldą.   „Laukėme šio momento, kol galėsime pristatyti naująjį verslo klubą mūsų sostinės oro uoste. Bendradarbiavimas su profesionaliu operatoriumi leidžia užtikrinti tarptautinio lygio aukščiausią paslaugų standartą, kuris atitinka šiandienos keleivių lūkesčius. Džiaugiamės, kad keliautojai jau gali išbandyti šią modernią, patogią ir Lietuvos identitetą atspindinčią erdvę“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.   „Džiaugiamės galėdami stiprinti „Aspire“ veiklą Baltijos šalyse – Vilniaus oro uoste atidarėme naują poilsio erdvę. Keliautojams vis labiau vertinant kokybiškas paslaugas oro uostuose, investuojame į vietas, kurios suteikia daugiau pasirinkimo ir lankstumo, tačiau kartu išlaiko aukštus „Aspire“ aptarnavimo standartus. Šis atidarymas patvirtina mūsų siekį plėsti tinklą drauge su patikimais oro uostų partneriais ir kurti svetingumo patirtis, kurios kelionę padaro patogesnę bei malonesnę“, – sako Dirkas Goovaerts, „Swissport“ generalinis direktorius žemyninės Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos ir Indijos regionams bei pasaulinio krovinių verslo vadovas.   Pasak Davido Collyer, „Aspire Pre-Flight Hospitality“ vyresniojo viceprezidento, augant pasauliniam „Aspire“ tinklui, prioritetas nesikeičia: „Siekiame, kad laikas prieš skrydį keleiviams taptų išskirtine patirtimi. Tam deriname profesionalų aptarnavimą, apgalvotai įrengtas erdves ir dėmesį kiekvieno svečio patogumui. Naujosios „Aspire“ poilsio erdvės Vilniuje atidarymas atspindi mūsų įsipareigojimą kurti jaukią, komfortišką aplinką, kurioje keliautojai galėtų atsipalaiduoti, atgauti jėgas ir ramiai pasiruošti tolesnei kelionei.“   Lietuvos gamtos motyvai ir išpuoselėtas komfortas   Atnaujinant „Aspire Lounge“ patalpas, ypatingas dėmesys skirtas interjero sprendimams, kurie atspindi Vilniaus, kaip Europos žaliosios sostinės, idėją. Estetiškas dekoratyvinių sienų apipavidalinimas, jaukus bei subtiliai pritaikytas apšvietimas kuria raminančią atmosferą, leidžiančią atitrūkti nuo šurmulio.   Kartu pasirūpinta ir maisto asortimentu: erdvėje veikia virtuvė, kurioje šefai kasdien ruošia šviežius karštuosius ir šaltuosius patiekalus, apjungiančius regioninius bei tarptautinius skonius. Kavos mėgėjams siūloma išskirtinė, vietinėje „Kavos Broliai“ skrudykloje paruošta kava.   Siekiant užtikrinti, kad erdvėje patogiai jaustųsi tiek verslo reikalais keliaujantys, tiek šeimos ar pavieniai keliautojai, „Aspire Lounge“ suskirstytas į atskiras funkcines zonas: Darbo ir verslo erdvės: įrengtas 7 vietų konferencijų stalas grupiniams susitikimams, individualios darbo vietos bei visiškai nuo garso izoliuotos telefoninių pokalbių kabinos privatiems skambučiams. Poilsio ir higienos zonos: erdvios sėdimos vietos, vėdinamas rūkymo kambarys, atskiri tualetai bei dušai, leidžiantys atsigaivinti prieš ilgą skrydį. Šeimos erdvė: įrengta vaikų žaidimų zona, užtikrinanti turiningą ir ramų mažiausiųjų laukimą. Technologijos ir pasiekiamumas: visoje erdvėje veikia nemokamas spartusis belaidis internetas („Wi-Fi“), įrengta daug įrenginių įkrovimo vietų, o į poilsio klubą galima patogiai patekti liftu.   Išskirtinė prabanga – „Luxe by Aspire“   Ieškantiems dar aukštesnio lygio komforto ir intymios aplinkos, pristatoma atskira „Luxe by Aspire“ erdvė. Tai itin ramioje aplinkoje įrengta prabangos zona su giliais poilsio krėslais, kurioje svečiams siūlomi aukščiausios kokybės gėrimai bei specialiai paruoštas sezoninių patiekalų degustacinis meniu.   Rezervacija ir patekimo sąlygos   Naujojo verslo klubo paslaugomis gali pasinaudoti aviakompanijų verslo klasės keleiviai, lojalumo programų ir kortelių, tokių kaip „Priority Pass“ ar „DragonPass“, turėtojai, taip pat visi oro uosto lankytojai, įsigiję vienkartinį apsilankymą.   Iš anksto rezervuoti vietą verslo klube arba sužinoti daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas galima čia.   Apie „Aspire Lounges“   „Aspire“ yra vienas pirmaujančių pasaulinių oro uostų verslo klubų tinklų, priklausantis „Swissport“ grupei, aptarnaujantis milijonus keleivių per metus ir siūlantis aukščiausios kokybės poilsio bei darbo erdves didžiausiuose pasaulio oro uostuose. 
  1. Naujienos
Dar vienas rekordinis mėnuo Lietuvos oro uostuose: keleivių skaičius rugpjūtį augo dešimtadaliu Lietuvos oro uostai (LTOU) rugpjūtį aptarnavo 777 tūkst. keleivių – tai didžiausias kada nors fiksuotas rugpjūčio mėnesio keleivių srautas šalies oro uostų tinkle. Palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, keleivių skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose augo beveik 10 proc.   Po rekordinio liepos mėnesio, kuomet visi trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 756 tūkst. keleivių, rugpjūtį LTOU išlaikė augimo tempą. Rugpjūtį įvykdyta net 5,7 tūkst. Skrydžių – 7,3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį.    „Rugpjūtis Lietuvos oro uostams tapo dar vienu istoriniu mėnesiu – jau aštuntą mėnesį iš eilės fiksuojame rekordinius keleivių srautus. Ypač svarbu tai, kad keleivių ir skrydžių augimą matome visuose trijuose šalies oro uostuose“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.   Didžiausias keleivių srautas rugpjūtį fiksuotas Vilniaus oro uoste – čia buvo aptarnauta beveik 570 tūkst. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste taip pat įvykdyta apie 4,2 tūkst. skrydžių – 8,7 proc. daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį   Kauno oro uostas rugpjūtį aptarnavo beveik 163 tūkst. keleivių – 4,9 proc. daugiau nei prieš metus. Iš oro uosto pakilo daugiau kaip 1 tūkst. orlaivių – 0,7 proc. daugiau nei 2025 m. rugpjūtį.   Palangos oro uoste buvo aptarnauti 44 tūkst. keleivių – 6,1 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Čia įvykdyti pusė šimto skrydžių, arba 10,3 proc. daugiau nei 2025 m. rugpjūtį.   Rugpjūtį iš Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo rinktis iš 86 reguliariųjų krypčių: 54 jų buvo siūlomos iš Vilniaus oro uosto, 26 – iš Kauno, dar 6 – iš Palangos oro uosto.   Augo ir krovinių vežimo apimtys. Rugpjūtį per Lietuvos oro uostus gabenta 9 proc. daugiau tonų krovinių nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.   Lietuvos oro uostai rugpjūtį išlaikė didžiausią rinkos dalį tarp Baltijos šalių oro uostų – ji siekė 41,6 proc.
  1. Naujienos
„Wizz Air“ pradeda skrydžius iš Vilniaus į Prahą Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ šiandien, rugsėjo 5 d., pradeda skrydžius nauju tiesioginiu maršrutu tarp Vilniaus ir Prahos. Naujuoju maršrutu bus skraidoma tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, o bilietų kainos prasideda nuo 14,99 Eur. Bilietus jau galima įsigyti oficialioje „Wizz Air“ interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje WIZZ.   Naujuoju maršrutu bus skraidoma moderniais „Airbus A321neo“ orlaiviais. Ši kryptis dar labiau išplečia „Wizz Air“ maršrutų tinklą Lietuvoje ir suteikia keliautojams naują nebrangią tiesioginio susisiekimo galimybę su viena populiariausių Vidurio Europos krypčių.   Čekijos sostinė Praha – viena populiariausių Europos miestų trumpoms išvykoms, garsėjanti išskirtine architektūra, turtinga istorija ir gyvybingu kultūriniu gyvenimu. Nuo žymiojo Karolio tilto ir Prahos pilies iki jaukių senamiesčio gatvelių bei aikščių – mieste dera istoriniai objektai, vietinė virtuvė ir šiuolaikinė kultūra, todėl Praha patraukli keliautojams ištisus metus.   „Džiaugiamės šiandien pakilusiu pirmuoju mūsų skrydžiu tarp Vilniaus ir Prahos – tai dar viena patraukli kryptis augančiame „Wizz Air“ maršrutų tinkle Lietuvoje. Naujas tiesioginis susisiekimas suteikia mūsų keleiviams galimybę patogiai ir už prieinamą kainą atrasti vieną populiariausių Europos sostinių, o keliautojams iš Čekijos – lengviau pasiekti Lietuvą. Siūlydami 26 maršrutus į 19 šalių, toliau plečiame Lietuvos keleivių pasirinkimą ir stipriname savo ilgalaikį įsipareigojimą šiai rinkai“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.   „Tiesioginis susisiekimas su Europos sostinėmis mums yra itin svarbus, o naujasis „Wizz Air“ maršrutas keleiviams suteiks dar vieną patogią galimybę keliauti tarp Vilniaus ir Prahos bei sustiprins susisiekimą su Vidurio Europa. Labai vertiname ilgalaikę partnerystę su „Wizz Air“ ir džiaugiamės, kad oro bendrovė toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje bei plečia iš Vilniaus siūlomų krypčių tinklą“, – sako Lietuvos oro uostų Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė.   Vilniaus–Prahos maršruto startas sutampa su reikšminga „Wizz Air“ pajėgumų plėtra Lietuvoje. Šį vasaros sezoną oro bendrovė rinkai pasiūlė 1 mln. vietų – 72 proc. daugiau nei praėjusią vasarą. Bendras metinis „Wizz Air“ siūlomų vietų skaičius Lietuvos rinkoje pasiekė 1,7 mln. ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 61 proc.   Nuo veiklos Lietuvoje pradžios 2005 m. „Wizz Air“ į šalį ir iš jos jau skraidino daugiau nei 14,2 mln. keleivių. Pradėjusi skrydžius maršrutu Vilnius–Praha, oro bendrovė Lietuvos keleiviams siūlo 26 maršrutus į 19 šalių ir toliau stiprina savo ilgalaikę poziciją šalies rinkoje.
Visos naujienos