Lietuvos oro uostų strategija iki 2028 m.

Ilgalaikė perspektyva: LTOU kaip ekonomikos akseleratorius

Sudarydami patrauklias sąlygas veiklos partneriams, plėsdami skrydžių krypčių pasiūlą ir užtikrindami gerą keleivių patirtį oro uostuose, mes ne tik prisidedame prie mūsų šalies reputacijos vystymo, bet ir sukuriame tinkamas sąlygas tvariai šalies ekonomikos plėtrai.

Vizija: Spartinti šalies ekonomikos augimą

Augame partnerysčių dėka:

• Sėkmingai pritraukti ir išlaikomi aviacijos bei kitų sričių partneriai yra kritiškai svarbūs siekiant kartu užtikrinti tinkamą oro uostų funkcionavimą.
• LTOU sukurtas rizikos pasidalinimo modelis, nešališkumas, nuosekliai augantis keleivių srautas ir trijų oro uostų infrastruktūros tinkamumas skirtingiems klientų tipams (regular, cargo, military, MRO) sudaro tvirtą pagrindą tolesniam partneriškumo principų vystymui.

Tikslas: Tapti partneriams patrauklausia oro uostų grupe

Kurdami išskirtines ir geresnes sąlygas savo partneriams, galime sukurti didesnę vertę savo keleiviams ir strateginėms suinteresuotosioms šalims.

Misija: Kurti tvarias partnerystes

Strateginės kryptys

Strategijoje numatytos šešios strateginės sritys, kurios kuria tvirtą pagrindą spartesnei oro uostų ir Lietuvos plėtrai:

[[#ex]]

1. PASAULINIO LYGIO ORO UOSTŲ INFRASTRUKTŪROS PERTVARKOS UŽBAIGIMAS

Infrastruktūros plėtros ir vystymo srityje daugiausia dėmesio skiriama savalaikiam bendrojo plano įgyvendinimui, pokyčio panaudojimui verslo plėtrai ir didelio masto infrastruktūros plėtros rizikos valdymui.

Pagrindinės proveržio galimybės - sėkmingai sinchronizuoti infrastruktūros plėtrą su verslo partnerių ekosistemos plėtra.

Ką pasieksime?

• Naujo Vilniaus išvykimo terminalo atidarymas - 2025 vasaris
• Atnaujinto Kauno išvykimo terminalo atidarymas - 2025 3 ketv.
• Vilniaus atvykimo terminalo atidarymas - 2028 4 ketv.
• Didesnis pralaidumas
• Geresnė klientų patirtis
• Efektyvesnis valdymas

[[#ex]]

[[#ex]]

2. SUSISIEKIMO ORU KOKYBĖS PROVERŽIS

„Avia“ plėtros srityje daugiausia dėmesio skiriama strateginių krypčių skrydžių kokybei, dažnumui ir patogumui gerinti, t. y. tiesioginiams skrydžiams į pagrindinius Europos ekonominius centrus, sostines ir transporto mazgus bei jų dažnumui didinti.

Paslaugų kokybės gerinimas ir skrydžių maršrutų plėtra yra svarbūs siekiant išlaikyti ir padidinti Lietuvos atvykstančių ir išvykstančių keleivių dalį konkurencingoje aplinkoje.

Ką pasieksime?

• 90% skrydžių krypčių, reikalingų Lietuvos ekonominei plėtrai, įgyvendinimas
• Skrydžių kokybės gerinimas IATA connectivity index ( iš 96-os į 85-ą poziciją reitinge)
• Didesni keleivių srautai – 8M keleivių 2028

[[#ex]]

[[#ex]]

3. SUBALANSUOTO VERSLO MODELIO VYSTYMAS

Tvaraus verslo modelio strateginėje srityje daugiausia dėmesio skiriama su aviacija nesusijusioms pajamoms didinti, naujiems pajamų šaltiniams ieškoti, išorės investicijoms užtikrinti ir santykiams su investuotojais aktyviai valdyti.

Šioje srityje siekiama pagerinti oro uostų verslo modelio atsparumą didinant pajamų diversifikavimą.

Ką pasieksime?

• Didesnė ne aviacinių pajamų dalis bendrame krepšelyje (30 M eur 2028)
• Didesnis ne aviacinių pajamų krepšelis per keleivį
• Papildomi pajamų šaltiniai iš MRO ir krovinių gabenimo veiklų
• Efektyvesnis resursų naudojimas

[[#ex]]

[[#ex]]

4. PARTNERIŲ IR KELEIVIŲ PATIRTIES GERINIMAS

Siekdama užtikrinti aukštus klientų patirties standartus kartu su augančiu keleivių skaičiumi ir infrastruktūros pokyčiais, LTOU turi optimizuoti veiklą, sumažinti dėl infrastruktūros atnaujinimo atsirandančius trikdžius ir išlaikyti paslaugų kokybę.

Iniciatyvos apima savitarnos sistemų diegimą ir aiškių CX standartų nustatymą.

Ką pasieksime?

• Savitarnos sistemos ir skaitmeninė keleivio patirtis
• Platesnis paslaugų ir veiklų pasirinkimas oro uostų laukimo zonose
• Nauji transporto būdai – elektriniai autobusai
• Patogesnė navigacija prieš atvykstant į oro uostą ir būnant jame

[[#ex]]

[[#ex]]

5. VEIKLOS TĘSTINUMO IR ATSPARUMO UŽTIKRINIMAS

Veiklos tęstinumo ir atsparumo strateginėje srityje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos oro uostų apsaugai nuo geopolitinių grėsmių, galimų paslaugų teikimo sutrikimų arba kibernetinio pažeidžiamumo.

Pagrindinės iniciatyvos apima kibernetinio saugumo stiprinimą, fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros atsparumo didinimą ir aktyvų vaidmenį užtikrinant nacionalinį saugumą.

Ką pasieksime?

• Didesnis bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis, užtikrinančiomis nacionalinį saugumą
• Nebeveiksnių orlaivių pašalinimo pajėgumai (įranga + apmokytas personalas)
• EASA/ICAO personalo saugumo mokymai
• Dronų identifikavimo sprendimas, apimantis 100% jautrios oro uostų infrastruktūros 2028 4 ketv.

[[#ex]]

[[#ex]]

6. Į TVARUMĄ ORIENTUOTA ORGANIZACIJOS TRANSFORMACIJA

LTOU pastangos siekti tvarumo apima atsinaujinančiosios energijos diegimą, triukšmo valdymo gerinimą ir siekį užtikrinti nulinę išmetamųjų teršalų emisiją. Šiais veiksmais siekiama didinti energetinę nepriklausomybę, didinti bendruomenės pasitenkinimą ir įtvirtinti LTOU kaip aplinkos tvarumo lyderę.

Ko siekiame?

• Sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį bent 90 %
• Įgyvendinti atitiktį Europos tvarumo atskaitomybės standartams (ESRS)
• Išlaikyti atitiktį Good Governance Indekse. Įvertinimas A+
• Įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos transformacijos ir žiedinės ekonomikos projektus
• Įgyvendinti išsamią triukšmo valdymo praktiką
• Stiprinti tvarumo ataskaitų teikimo ir komunikacijos veiklą.

[[#ex]]

Kaip keisis keleivių patirtis iki 2028 metų?

 

Kelionės planavimas

Atnaujinti skaitmeniniai LTOU kanalai leis dar lengviau susiplanuoti kelionę ir susipažinti su oro uosto patirtimi dar prieš atvykstant. Keleiviai realiu laiku galės stebėti oro uostų užimtumą.

Atvykimas į oro uostą

• Patogesnis susisiekimas viešuoju transportu
• Automobilių stovėjimo aikštelė talpins 4944 (23% daugiau nei 2024).

Bagažo pridavimas

Dažnai keliaujantiems savitarnos bagažo pridavimo sistema užtikrins greitesnę ir sklandesnę kelionės pradžią.

Saugumo patikra

C3 skaneriai įgalins efektyvesnę ir greitesnę aviacinio saugumo patikrą (ne ilgesnę nei 10 min.)

Navigacija

• Interaktyvios nuorodos ir navigacijos priemonės leis keleiviams lengviau orientuotis oro uostų patalpose
• Nauji energetinio efektyvumo sprendimai ne tik sumažins CO2 emisijas, bet ir pagerins keleivių komfortą oro uosto patalpose.

Skrydžio laukimas

• 7 000 kv. metrų ploto (40% daugiau nei 2024) bus skirta komercinėms veikloms: maitinimui, apsipirkimui ir laisvalaikiui. Keleiviai galės rinktis iš beveik dvigubai daugiau maitinimo vietų.

• Keleiviai realiu laiku nuotoliu galės sekti savo skrydžio statusą ir gauti informaciją apie svarbius pasikeitimus.

• Nauja oro uostų aplinka ir interjeras sieks kiek įmanoma sumažinti keleivių stresą siekiant sukurti kuo malonesnę ir patogesnę aplinką. Taip pat reikšmingai didės oro uosto laukimo zonų plotas tenkantis vienam keleiviui.

• Elektriniai autobusai perone (VNO)

Kaip prisidėsime prie šalies ekonomikos iki 2028 metų?

• 1 mlrd. indėlis į Lietuvos BVP
• 41 000 sukurtų darbo vietų
• Aptarnausime 8 mln. keleivių bei 69 tūkst. skrydžių.