Leisti

Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.

Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, rekonstrukcijos metu diegiami konkretūs aplinkai draugiški sprendimai reikšmingai prisidės prie visų trijų oro vartų keliamo tikslo – pasiekti nulinio anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką.

„Į ilgalaikius tvarumo siekius žiūrime atsakingai, dėl šios priežasties pavasarį prisijungėme prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį CO2 emisijų į aplinką. Žinoma, suprantame, kad kova su klimato kaita yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik oro uostai, bet ir čia veikiantys verslai, prireiks dar nemažai padaryti iš infrastruktūros valdymo pusės, tačiau ateities vizija aiški ir be modernios infrastruktūros kaip pagrindo - negalėtume tikėtis jokio pozityvesnio proveržio šia linkme. Neabejojame, kad tikslingai dirbdami, pagrindinį „Net Zero“ tikslą pasieksime gerokai greičiau nei tai numatyta ilgalaikėje programoje“, - sako M. Gelžinis.

Taupys elektros energiją

Rekonstrukcijos metu Palangos oro uoste bus iš esmės pertvarkyta signalinių žiburių sistema, kuri taps ne tik efektyvesne, bet ir draugiškesne aplinkai. Pagal projektą naudotos metalo halogenų lempos bus pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus bus nutiestas 95 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta 667 naujų žiburių.

Tikimasi, kad elektros energijos suvartojimas vien tik tako apšvietimui po rekonstrukcijos sumažės apie 20 proc., panašius sutaupymo rodiklius po modernizacijos rodo Vilniaus oro uosto statistika.

„Kiek tiksliai bus sutaupyta elektros energijos dabar pasakyti sudėtinga, nes tai priklauso nuo eismo oro uoste intensyvumo. Bet žinome, kad įrengus LED sistemą Vilniaus oro uoste, per penkerius metus buvo sutaupyta beveik 450 MWh elektros energijos. Tiek užtektų aprūpinti elektra daugiau nei du šimtus vidutinių namų ūkių visus metus“, - pasakoja M. Gelžinis.

Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus sprendžiamas CO2 mažinimo klausimas, pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse. Juos įrengus, Palangos oro uoste bus galima mažinti anglies dvideginio emisijų išmetimą – daugeliu atvejų nebereiks anksčiau dyzeliniais automobiliais atgabenamų prie lėktuvo elektros energijos įrenginių.

Paviršinių nuotekų surinkimas

Rekonstruojant Palangos oro uosto dangas – bus pertvarkyta paviršinių nuotekų surikimo bei valymo sistema, kuri taps daug efektyvesne. „Vienas itin svarbių kokybinių pokyčių – mes turėsime galimybę surinkti paviršines nuotekas. Tai itin svarbu šaltuoju sezonu, kai lėktuvai prieš pakylant padengiami specialiu skysčiu nuo apledėjimo. Surinktas nuotekas ateityje bus galima vežti perdirbti į Vilniaus oro uostą, kuriame numatoma įrengti tokių nuotekų perdirbimo gamykla“, - sako M. Gelžinis.

Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri šiuo metu atlieka Palangos oro uosto rekonstrukciją, vykdomasis direktorius Armands Svikis sako, kad visi darbai vykdomi pasitelkiant tvarias technologijas ir šiuolaikinius sprendimus.

„Tokius pačius sprendimus naudojome rekonstruodami Vilniaus bei Rygos oro uostus, tad esame užtikrinti jų efektyvumu“, – pažymi A. Svikis. Darbus Palangos oro uoste vykdome pagal visus būtinus aplinkosaugos reikalavimus, darbų saugumas yra prižiūrimas pagal visus oro uostų bei mūsų vidinius standartus“. 

Beveik visos rangovo panaudotos medžiagos bei po rekonstrukcijos liksiančios statybinės atliekos bus perdirbtos: frezuotas asfaltas, mineralinės medžiagos, betonas bus iš anksto paruošti pagal egzistuojančius standartus ir vėl naudojami statybose arba laikiniems statybų poreikiams tenkinti.

Planus koregavo pandemija

Be „Net Zero“, visi trys oro vartai dalyvauja tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“, kuriai priklauso apie pustrečio šimto oro uostų visame pasaulyje. Dalyvavimas programoje įpareigoja vertinti ir mažinti ne vien elektros energijos, tačiau ir šiluminės energijos, kuro, cheminių medžiagų, o tolesniuose žingsniuose – ir aviacinio kuro sąnaudas.

Palangos oro uostas jau 2021 metais turėjo pereiti į antrąjį šios programos etapą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos oro uostams sumažinus veiklos apimtis - tikslas perkeltas į kitus metus.

Planuojama, kad ateityje visi Lietuvos oro uostai pasieks nulinę CO2 emisiją. Šiuo tikslu planuojama visų oro uostų teritorijoje aktyviau plėsti saulės elektrines – tokia jau yra įrengta ant Vilniaus oro uostui priklausančio VIP terminalo stogo. Lietuvos oro uostai didžiąją dalį savo transporto priemonių pakeitė į varomas elektra arba hibridiniais varikliais, tokiu pavyzdžiu skatinami sekti ir oro uoste dirbantys verslai.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 09 16

Susijusios naujienos

Atsinaujinęs Palangos oro uostas – jau 2020 metais
Plačiau
Lietuvos oro uostai prieš 5 metus ir dabar: beveik dvigubai daugiau keleivių, skrydžių ir kelionių krypčių
Plačiau
5 metai po oro uostų susijungimo: rekordinis pelnas ir milijoniniai dividendai valstybei
Plačiau
Rudenį startuos skrydžiai iš Palangos į Bergeną
Plačiau
Atgal