Leisti

Marius Gelžinis, VĮ Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. 

 

COVID-19 smogė nelauktą ir skaudų smūgį visai aviacijai, tačiau šįkart ji stipresnė morališkai – praeities išbandymai kiekvieną kartą šį sektorių ruošė įvairiems scenarijams ir neleisdavo atpalaiduoti vadelių.

Oro uostai – vartai į pasaulį ir pridėtinės vertės kūrėjai

Oro uostai didele dalimi prisideda prie šalių ekonomikos. Prie bendro ūkio vystymo Lietuvoje šalies oro uostai prisideda apimdami net keturis lygmenis – tiesioginį, netiesioginį, paskatinantį ir katalizuojantį.

Šiuo visame pasaulyje įtemptu metu mes esame priversti konstatuoti tiesioginę įtaką darančių veiksnių mažėjimą. Kitaip tariant, aviakompanijos, orlaivius aptarnaujančios bendrovės, lėktuvų remonto ir priežiūros, prekybos ir maitinimo įmonės oro uostų viduje veikia tikrai ne pilnu pajėgumu, o kai kurios visai sustabdė veiklą dėl keleivių srauto nebuvimo. Tačiau iki masinės pandemijos šalies oro uostai gyveno pavyzdine nuoseklaus augimo kryptimi – fiksavome vienus geriausių metų oro uostų istorijoje.

Be to, pastaraisiais metais, o ir apskritai, Lietuvos oro uostai užtikrina netiesioginio lygmens – oro uoste dirbančių įmonių aptarnavimo – palaikymą, deda maksimalias pastangas skatinančių veiklų užtikrinimui ir turi didelį katalizacijos poveikį, t.y. pritraukia prekybą, investicijas, turizmą ir kitas veiklas.

Pastarųjų metų rezultatai, kuriuos pasiekė Lietuvos oro uostai, buvo išties ryškūs, per visus keturis lygmenis prisidėję preliminariai apie 2,5 proc. prie bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa,  už šių skaičių slypi ne tik pridėtinė ekonominė vertė, bet ir daugybė moralinių įsipareigojimų. Skaičiuojame, kad tiesiogiai su visų trijų Lietuvos oro uostų veikla susijusių darbo vietų yra apie 5 tūkstančius, šis skaičiaus augtų keliskart, jei kalbėtume apie išvestines veiklas ir jose dirbančius, kurių darbą užtikrina aviacija ir kelionės.

Istorija rodo, kad net ir sunkiausias krizes komercinė aviacija įveikia – keleivių skaičiai visuomet pakankamai greitai  atgauna tempą, o per dešimtmetį - net ir šokteli dvigubai. Jei ir šįkart norime nugalėti sunkumus, dabartinėje situacijoje svarbiausiai nepasiduoti tėkmei, o tęsti pradėtus darbus.

Tik šįkart ne apie skrydžius, o apie suplanuotus strateginius infrastruktūros projektus, kurie turi vykti oro uostuose.

Infrastruktūros vystymas kuria pridėtinę vertę

Saugumas visuomet bus oro uostų pamatinis kriterijus, todėl skrydžiai į šalį grįš palaipsniui ir buvusias apimtis pasieks tik tada, kai tam bus reikiamos sąlygos – maksimaliai suvaldyta pandemija visame regione. Tačiau šiandien į aviaciją turime žiūrėti ne tik kaip į skrydžių verslą, bet ir į infrastruktūros projektus. Būtent vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą yra vienas svarbiausių strateginių Lietuvos oro uostų įsipareigojimų ir tam turi būti užtikrinamas tęstinumas.

Tai, jog infrastruktūros kūrimo projektai skatina ekonomiką, verslo veiklą, užtikrina žmonėms darbo vietas, tad turi būti išnaudojami kaip sprendimai krizės akivaizdoje, Pasaulio bankas yra akcentavęs ir prieš daugiau nei dešimtmetį buvusios krizės laikotarpiu.

Lietuvos oro uostai turi daug pradėtų ir įgyvendinamų infrastruktūros plėtros projektų, tarp kurių Vilniaus oro uosto perono rekonstravimas gerinant skrydžių saugą, riedėjimo takų rekonstravimas, keleivių terminalo modernizavimas, Kauno oro uosto terminalo plėtra, Palangos oro uosto perono ir kilimo ir tūpimo tako rekonstravimas bei kiti.

Šiame kontekste įmonėms be galo svarbu išlaikyti esamus ilgalaikius ekonominius santykius –  nenutraukti sutarčių bei tęsti projektus. Pradėtiems ir būsimiems projektams turi būti rodomas ne tik atitinkamas dėmesys bei skatinimas, tačiau išreiškiamos ir atitinkamos garantijos.

Lygiai taip pat kaip Vyriausybės reakcija ir lėšų nukreipimas į renovacijos ir valstybinius nekilnojamojo turto projektus gali padėti išsaugoti darbo vietas, palaikyti žmonių pajamų lygį ir užkirsti kelią dar didesnei ekonominiai griūčiai.

Ateities gerovė kuriama bendromis pastangomis

Ekonomistai jau dabar prognozuoja, kad statybų, rangos, infrastruktūros priežiūros sektorius artimiausiu metu karantino, pandemijos sukurtus iššūkius jaus itin stipriai. Kaip tai galima amortizuoti ir kartu gauti naudos oro uostų tobulinimo prasme?

Pokriziniais laikais statybų sektorių labiausiai gelbėjo būtent infrastruktūriniai projektai, įgyvendinti būtent valstybės įmonių, savivaldybių ir ES lėšomis. Tai darsyk rodo, kad šiuo sunkiu laiku negalime sustoti ties riba, kurią jau buvome peržengę – privalome tęsti atsinaujinimą, plėstis ir augti.

Pirmasis 2020 metų aviacijos pusmetis, kaip prognozuoja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, net ir optimistinio scenarijaus rėmuose su staigiu atsigavimu nuo gegužės, nebus toks, kokį dauguma tikėjosi turėti. Spėliojama, kad bus neišvengta aviakompanijų bankrotų ir konsolidacijos. Vis dėlto, pasaulinės organizacijos planuoja, kad po šios krizės keleivių srautas atsigaus per 1-2 metus, tačiau pabrėžia, jog tai įmanoma tik esant tinkamai paramai.

Lietuvos aviacijos sektorius išgyvena tuos pačius iššūkius kaip ir dauguma Europos valstybių, tačiau ar priimsime ir tokius pat sprendimus situacijai gelbėti, yra ne tik mūsų, bet ir visos valstybės intereso klausimas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 05 07

Susijusios naujienos

Primename: į oro uostus – tik su apsaugine veido kauke
Plačiau
Naujos galimybės reklamai: Lietuvos oro uostuose pradeda veikti analogų neturinti reklamos užsakymo savitarnos platforma
Plačiau
Lietuvos oro uostai skelbia aukcioną: siūlo įsigyti vertingo nebenaudojamo turto
Plačiau
Visi Lietuvos oro uostų sėdėjimo iššūkį priėmę dalyviai laimėjo keliones į Paryžių
Plačiau
Atgal