2021 m. aviacijos apžvalga

Nors pandemija niekur nepasitraukė, tačiau 2021 m. fiksuotas pasiūlos ir paklausos atsigavimas, lyginant su pirmaisiais pandemijos metais. Tiek visas aviacijos sektorius, tiek keleiviai prisitaikė prie naujosios realybės pasauliniu mastu. Spartesnis atsistatymas Europoje bei Lietuvoje matytas antrame 2021 m. pusmetyje, kuomet dauguma valstybių vykdė masinę vakcinaciją, taikė vieningą reguliacinę sistemą ir naudojo ES skaitmeninius COVID pažymėjimus.

Atsistatymą taip pat skatino transatlantinių rinkų ribojimai, kurie lėmė Europos atostoginio ir VFR (angl. Visiting friends and relatives) srauto atsigavimą. Pasak oro uostus vienijančios organizacijos „ACI Europe“ (angl. Airports Council International Europe), nors Europos oro uostų keleivių srautas išliko 59% mažesnis nei 2019 m., tačiau 2021 m. buvo fiksuotas 37% augimas, lyginant su pirmaisiais pandemijos metais. Tuo tarpu pasaulyje fiksuotas kiek mažesnis paklausos kritimas nei Europoje – per 2021 m. keleivių srautas pasaulyje krito 49%, lyginant su 2019 m. pervežtų keleivių lygiu. Augantį pasaulinį keleivių srautą skatino vidinio paklausos srauto augimas.

I. Lietuvos oro uostų (LOU) rezultatai

II. Europos ir aplinkinių rinkų apžvalga

III. Globalios tendencijos ir prognozės 

I. Lietuvos oro uostų (LTOU) rezultatai  

Tinkamas pandeminės situacijos valdymas, aviacinio sektoriaus bei keleivių prisitaikymas padėjo didesniais tempais auginti keleivių skaičių antrame praėjusių metų pusmetyje. Vien nuo liepos mėnesio buvo pervežta daugiau nei 80% viso metinio srauto ir beveik 4 kartus daugiau nei pirmą metų pusmetį.

Lyginant 2021 m. duomenis su 2020 m., žemiau pateiktame infografike matomi didesni keleivių (+37%) bei skrydžių (+15%) srautai. Augantys srautai patirti Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Palangos oro uosto srautams įtaką darė kilimo tūpimo tako rekonstrukcija, vykusi 2021 m. rudenį.

Per visus 2021 m. paklausos atsistatymas siekė 38% ir viršijo Europos vidurkį 13 procentinių punktų bei užėmė antrąją vietą pagal atsistatymą tarp Šiaurės šalių oro uostų. Paskutinius tris metų mėnesius LOU pasiekė po 60% 2019 m. paklausos lygio. Tai yra didžiausias paklausos atkūrimo lygis nuo pandemijos pradžios.

Tad net ir naujų COVID-19 atmainų akivaizdoje metų pabaigoje buvo jaučiamos pozityvesnės nuotaikos. Kiek greitesnis atsistatymas vyravo vertinant pasiūlos srautą 2021 m., kur metų pabaigoje atkurta 80% 2019 m. skrydžių srauto (metinis atkūrimas siekė 55%).

Augo ne tik keleivių bei skrydžių srautai, bet ir krovinių pervežimas. 2021 m. metinis augimas buvo nuosaikesnis (+3%) nei 2020 m. (+16%), tačiau 2019 m. lygis buvo viršytas beveik 20%. Pasaulio prekybos organizacija (angl. World Trade Organization) prognozuoja, jog 2022 m. pasaulinė prekyba toliau augs 5% - 6%, tad augimo tendencijos numatomos ir krovinių pervežime – „IATA“ (angl. International Air Transport Association) teigia, jog krovinių pervežimo srautai 2022 m. augs 13%.

Įžvalgos:

• 2021 m. žemų kaštų oro bendrovių vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 61%, o tradicinių oro bendrovių – 46%. Palyginimui – 2020 m. 58% ir 45% atitinkamai. Nors šie užpildymai dar nesiekia priešpandeminio lygio, tačiau fiksuojame augimą tiek tradicinių, tiek žemų kaštų oro bendrovių. 2021 m. antrą pusmetį vidutinis žemų kaštų oro bendrovių lėktuvų užpildymo rodiklis siekė 67%, o tradicinių – 53%.
• Pasiūlytų vietų skaičius, lyginant 2021 m. su 2020 m., taip pat patyrė augimą. Tradicinės oro bendrovės +8%, žemų kaštų oro bendrovės +26%. Liepos mėnesį Lietuvos oro uostai buvo 5 vietoje pagal pasiūlytų vietų skaičiaus atkūrimą.
• Metinis krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose (94) viršijo 2020 m. (72) ir rekordiniais laikomų 2019 m. (92) krypčių skaičių. Per 2021 m. Lietuvos oro uostai pasiūlė 14 naujų krypčių. Didžiausias augimas Kauno oro uoste, kur aviakompanija „Ryanair“ pasiūlė net 10 naujų krypčių (Malaga AGP – 2 savaitiniai skrydžiai, Mančesteris MAN – 2 savaitiniai skrydžiai, Helsinkis HEL – 3 savaitiniai skrydžiai, Lvivas LWO - 2 savaitiniai skrydžiai, Stokholmas  ARN – 3 savaitiniai skrydžiai, Liverpulis LPL - 2 savaitiniai skrydžiai, Alborgas AAL - 2 savaitiniai skrydžiai, Madridas MAD - 2 savaitiniai skrydžiai, Geteborgas GOT -  3 savaitiniai skrydžiai, Budapeštas BUD -  2 savaitiniai skrydžiai).
• Atidarytos naujos kryptys, gana žemos bilietų kainos ir agresyvi pardavimų strategija leido aviakompanijai „Ryanair“ pervežti didžiausią keleivių srautą LOU tinkle (37%).
• Populiariausia reguliari kryptis buvo Londonas (LTN) dėl VFR srauto. Visgi buvo patirtas krypties paklausos kritimas (-6%), lyginant su 2020 m., dėl vyravusių griežtų apribojimų.
• Didžiausias atostoginio srauto augimas fiksuotas Ispanijoje (+107%) ir Italijoje (+72%) dėl lengvesnio keliavimo Europoje bei atidarytų naują krypčių.

II. Europos ir aplinkinių rinkų apžvalga

Pasak oro uostus vienijančios organizacijos „ACI Europe“, nors Europos oro uostų keleivių srautas išliko 59% mažesnis nei 2019 m., tačiau 2021 m. buvo fiksuotas 37% augimas, lyginant su pirmaisiais pandemijos metais. Griežtesni ribojimai Europiniu mastu bei plintančios COVID-19 atmainos lėmė mažesnį keleivių srautą pirmąjį metų pusmetį (-78%, lyginant su 2019 m. pirmuoju pusmečiu).

Antrąjį pusmetį stebėtas atsigavimas (-42%, lyginant su 2019 m. antruoju pusmečiu) dėl transatlantinių rinkų atvėrimo bei vieningos reguliacinės sistemos Europiniu mastu įvedimo. Pastebima, jog greičiausią atsigavimą Europoje 2021 m. demonstravo mažesni oro uostai, kur vyravo atostoginis bei VFR keliautojų srautas. Panašios tendencijos vyravo ir Lietuvoje.

1 GRAFIKAS. Keleivių skaičiaus augimas Baltijos šalyse 2021 m.

Lietuvos oro uostai per visus 2021 m. pralenkė Rygos (RIX) ir Talino (TLL) oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių. Verta pabrėžti ir tai, jog 2021 m. Lietuvos oro uostai užėmė didžiausią rinkos dalį (40%) Baltijos rinkoje (RIX užėmė 38%, TLL – 22%) ir patiria nuolatinį rinkos augimą. Tai rodo, jog Lietuvos oro uostai yra strategiškai svarbūs, o skirtingi šalių reikalavimai metų periode kiek sumažino tranzitinį srautą RIX.

Džiuginantiems rezultatams LOU taip pat įtaką darė išaugęs krypčių skaičius (94) tiek lyginant su 2020 m. (72), tiek su rekordiniais laikomais 2019 m. (92). Nors Lietuvos oro uostai neturi nacionalinio vežėjo, tačiau Rygos oro uostui nusileidžia tik 9 kryptimis.

Vertinant krovinių dinamiką, nors Lietuvos oro uostai pervežė mažesnį krovinių kiekį nei Rygos oro uostas, tačiau, verta pabrėžti tai, jog Lietuvos oro uostai vieninteliai iš aplinkinių oro uostų patiria nuoseklų pervežtų krovinių srauto augimą nuo 2019 m. Tikimasi, jog 2022 m. toliau vyraus šio srauto augimas.

Šaltiniai: „ACI Europe“, RIX ir TLL oficialūs internetiniai tinklapiai.

III. Globalios tendencijos ir prognozės

Pasaulyje fiksuotas kiek mažesnis paklausos kritimas nei Europoje – per 2021 m. keleivių srautas pasaulyje krito 49%, lyginant su 2019 m. pervežtų keleivių lygiu. Augantį pasaulinį keleivių srautą skatino vidinio paklausos srauto augimas.

Vyraujant neapibrėžtumui, kuriam įtaką daro COVID-19 pandemija, aviacinių srautų prognozės 2022 m. nuolat kinta. Remiantis tarptautinės organizacijos „IATA“ bazine prognoze tikima, jog 2022 m. paklausa pasaulyje pasieks 61% 2019 m. buvusios paklausos.

Greitesnis atsigavimas prognozuojamas vidinei paklausai – 93% priešpandeminio lygio. Tarptautinė paklausa bus nuosaikesnė dėl vyraujančių apribojimų ir sieks 44% priešpandeminio lygmens. Pasaulio oro uostų eismo prognozės rodo, kad sparčiausiai augs Šiaurės Amerikos regionas dėl stipriai augančios vidinės paklausos. Prognozuojama, jog regionas atkurs kiek daugiau nei 80% 2019 m. lygio.

2 GRAFIKAS. 2021 m. rezultatai ir paklausos atsigavimo prognozė 2022 m. pagal žemynus  

Žemiau pateikta 2022 m. Europos atsistatymo prognozė atitinka rinkos situaciją. Remiantis žemiau pateikta lentele (žr. 1 lentelė) matoma, jog pirmojo ir antrojo ketvirčių keleivių srautas, tikėtina, išliks žemesnis, tačiau stipresnis atsigavimas prognozuojamas antroje metų pusėje.

Ar pavasarį oro eismas atsigaus priklauso nuo to, kokiu tempu galima tikėtis keliavimo apribojimų panaikinimo dėl „Omicron“ atmainos bei karo Ukrainoje pasekmių masto. Vertinant bendrai 2022 m., tikėtinas vidutinis Europos oro uostų keleivių srautų atkūrimas siektų 68% pagal bazinį scenarijų. LOU prognozuoja, jog paklausos atkūrimas 2022 m. sieks 65%.

1 LENTELĖ. „ACI Europe“ srautų prognozė 2022 m.

Panašias prognozes teikia ir Europos oro navigacijos organizacija „Eurocontrol“, kuri 2022 m. sausio pranešime prognozuoja, jog 2022 m. bus atkurta apie 70 – 90% 2019 m. pasiūlos lygio. Tai sutampa su LOU teikiamomis prognozėmis 2022 m. Pagal vyraujančią tendenciją matoma, jog faktinis pasiūlos atkūrimas Europoje sausio mėnesį siekė 68%. Tai prilygsta „Eurocontrol“ (žr. 2 lentelė) tarpiniam variantui tarp bazinio ir pesimistinio scenarijų.

2 LENTELĖ. „Eurocontrol“ srautų prognozė 2022 m.