Leisti

Jūs:

  • esate susijęs / susijusi su valstybės įmone Lietuvos oro uostai darbo ar sutartiniais santykiais,
  • esate susijęs / susijusi su valstybės įmone Lietuvos oro uostai kitais ikisutartiniais santykiais,
  • esate įsidarbinimo procese į valstybės įmonę Lietuvos oro uostai,
  • priklausote valstybės įmonės Lietuvos oro uostai administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus),
  • arba esate su valstybės įmonės Lietuvos oro uostai veikla susijęs ir dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams,

ir pastebėjote teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, maloniai prašome pranešti!

Pažeidimas – Įmonėje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų darbo ar sutartinių santykių su Įmone arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu.

Siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją bei atskleidimą, Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato:

  • apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų apsaugos pagrindus ir formas;
  • apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas;
  • apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. 

Informaciją apie pažeidimą galite pateikti šiais būdais:

  • Įmonėje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą - elektroninio pašto adresu :
    • rekomenduojame pranešimą teikti užpildant šią Pranešimo apie pažeidimą formą;
    • arba laisvos formos pranešimu, nurodant kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.; sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes; savo vardą, pavardę, asmens kodą ar gim. datą, darbovietę, kontaktinius duomenis: elektroninio pašto adresą ir kitus duomenis ryšiui palaikyti; nurodant kad ši informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.
  • Tiesiogiai Įmonės Kompetentingam subjektui: Saugos ir saugumo departamento direktoriui Vidui Kšanui el. paštu   arba Saugos ir saugumo departamento korupcijos prevencijos ir kibernetinio saugumo koordinatorei Eglei Savickei el. paštu arba atvykus nurodytu adresu (Rodūnios k. 10A, Vilnius) kreipiantis į šiuos asmenis tiesiogiai.
  • Prokuratūrai tiesiogiai.
    • Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
      • pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;
      • būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;
      • vadovaujantys, su Įmone darbo ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus;
      • informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;
      • yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;
      • Įmonėje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;
      • asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su Įmone nebesieja darbo ar kiti teisiniai santykiai.
  • Viešai.
    • Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama, siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  • ir kitų pažeidimų.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, tik tais atvejais, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisinės gynybos priemonės:

  • Informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens, pagalbininko, pranešėjo, su pažeidimu susijusio asmens teisių ir jų gynimo priemonių negali būti atsisakoma, jos negali būti ribojamos ar paneigiamos darbo santykių, arbitražiniais ar jokiais kitais susitarimais.
  • Kai pranešėjui daromas neigiamas poveikis, apie tai jis praneša kompetentingai institucijai.
  • Kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai, kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju.
  • Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas (pranešėjo šeimos nariai, giminaičiai, kolegos) dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą.
  • Pranešėjas turi teisę į atlyginimą už vertingą informaciją ir kompensaciją dėl patiriamo neigiamo poveikio ar galimų padarinių dėl jo pateikto pranešimo.
     

Informacijos apie Įmonėje galimai rengiamus, daromus ar padarytus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei taikomas pranešėjų apsaugos priemones numato Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo yra patvirtinti:

  • Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
  • Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
  • Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

 Gautų pranešimų, susijusių su korupcija susisiekimo sektoriuje, statistika.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 05 09
Atgal