Lietuvos oro uostai šią savaitę rengs rinkos konsultaciją dėl naujo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rangos viešojo pirkimo. Susitikime su rangos darbų rinkos dalyviais metu bus pristatytas atnaujintas pirkimas. Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano, atnaujinto pirkimo sąlygos leis užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą. „Vienas ryškesnių pokyčių, lyginant su prieš tai &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Vilniaus oro uostas, taikant platų priemonių spektrą, anglies dioksido (CO2) taršą iš tiesioginės veiklos per kelerius metus sumažino net trečdaliu, vertinant vienam keleiviui aptarnauti vidutiniškai tenkančias emisijas. Nuo 2022 m. vidurio sostinės oro vartai ruošiasi žengti jau į trečiąjį tarptautinės aplinkosaugos „Airports Carbon Accreditation“ (ACA) programos lygį, žengti į kitą etapą numato Kauno bei Palangos &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Tarp lyderių pagal atsigavimo rodiklius visoje Europoje esantys Lietuvos oro uostai žengia pirmyn &#8211; tęsia naujų krypčių ir paslaugų plėtrą, kuri pandemijos metu natūraliai buvo mažiau aktyvi. Siekiama gerinti Lietuvos oro jungtis su didžiaisiais aviacijos centrais, didinti skrydžių iš mūsų šalies pasirinkimą, taip pat kurti ir skatinti patogų atvykimą iš užsienio šalių. Ieškant naujų galimybių &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa rodė, kad didžiausia dalis Lietuvos gyventojų kaip taršiausias (anglies dvideginio emisijos) veiklos sritis vertina pramonę, kelių transportą, atliekų sektorių ir žemės ūkį. Nemaža dalis apklaustųjų (17 proc.) nurodė, kad tarp daugiausia anglies dvideginio emisijų generuojančių veiklų yra ir aviacija bei oro transportas. Anot aviacijos ekspertų, vis dėlto pasaulinės aplinkosaugos &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Nuo gegužės mėnesio iš Vilniaus oro uosto oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo vykdyti skrydžius į Hamburgą. Pirmą kartą kelionės planavimui taip pat pasiūlytos netikėtos rekomendacijos tiems, kurie šią kelionių kryptį rinksis šeimos atostogoms ar turiningam savaitgalio pabėgimui svetur. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Lietuvos aviacijos rinka pereina iš atsigavimo fazės į &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

2021 m. nepaisant besitęsiančios COVID-19 pandemijos Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo apie 30 proc. didesnės nei 2020 m. (rekordiniais 2019 m. šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų). Šalies oro vartai pernai patyrė beveik 703 tūkst. eurų nuostolį, tačiau planuojama, kad jau 2023 metais Lietuvos oro uostai generuos grynąjį pelną. &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Europos Sąjungos aviacijos saugumo asociacija (EASA) paskelbė, kad nuo gegužės 16 dienos atsisakoma rekomendacijos dėvėti apsaugines veido kaukes oro uostų terminaluose ir orlaivių viduje. Naujoji bendra tvarka įsigalios gegužės viduryje, tačiau jos įgyvendinimas vis dar gali skirtis priklausomai nuo oro bendrovės vidinės politikos. Daugeliui valstybių atsisakant su COVID-19 pandemija susijusių ribojimų taikymo keliautojams, aviacijos sektoriaus &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Šių metų balandį visuose Lietuvos oro uostuose toliau augo keleivių ir skrydžių srautai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu bendras keleivių skaičius išaugo šešis kartus ir praėjusį mėnesį siekė 447 tūkst., skrydžių skaičius augo daugiau nei du kartus &#8211; šį balandį buvo aptarnauta daugiau nei 4,3 tūkst. skrydžių. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>

Gegužės pradžioje Lietuvos oro uostų komercijos departamento vadovės pareigose darbą pradeda Gintarė Norvilaitė – Tautevičė, kuri iki šiol buvo atsakinga už oro uostų pardavimų komandos projektus. Lietuvos oro uostuose G.Norvilaitė – Tautevičė dirba maždaug dešimt metų. Pradėjusi savo karjerą kaip Vilniaus oro uosto neaviacinių paslaugų vadybininkė, vėliau (sujungus į vieną organizaciją tris Lietuvos oro uostus) &hellip; <a href="https://ltou.lt/daugiafunkciniu-pastatu-pletra/">Tęsinys </a>